Šaltos žiemos charizma...

...Neseniai dalyvavau pokalbyje, kur viena pašnekovė nuogąstavo, esą egiptiečiams pasisekė - žiemos tokios, kad atsikelia vaikas ir tiesiai į lauką gali bėgt: nei rengt jo, nei šalta. Kaip paprasta, kaip smagu, paantrino kita. O aš garsiai pasvarsčiau - Egipte savi minusai. Bet svarbiausia - kaip mes neįvertinam, ką turim, kol tai turim! Koks pasakų miestas tampa pasaulis - lyg balta dulksna apipurkštas: apsnigtom medžių viršūnėm, svyrančiom eglių šakom nuo sniego, kai važiuoji ryte į darbą palei miškelį po šviežio naktinio snigio...
Ir tas paslaptingas šalčio kvapas... kaip sustojimo, sąstingio ir apmąstymo šauklys. Kvepia nežinomybe ir laukiančiais persimainymo stebuklais... nuostabus laikas metų išvadoms atlikti ir  apsivalyti vidų, kad vėl atgimtum naujiems tikslams, Naujiesiems metams prasidėjus.
Neabejoju - o egiptiečiai visa širdim mums pavydi tikrų pasakiškų Kalėdų... :)







Komentarai