...Ir aš esu truputį mokytoja. Ne ta mokyklinė standartinė, nors teko dirbti ir mokykloje su mokiniais Bet nuo pat jaunumės jaučiau aiškų postūmį su žmonėmis dalintis sukauptomis žiniomis (Dvyniai gi žinių kaupikai ),
uždegti aistrą dalykams, kuriais esu užsidegusi pati. Turbūt, kad darau
tai iš dūšios, man sekasi. Ir kai žmonės - labai skirtingų profesijų,
pažiūrų, charakterių, amžiaus – atranda iki tol pilkojoje zonoje jiems
buvusią saviraiškos sritį, tada į ją stebėtinai
įsitraukia visa galva kaip vaikai, paskiau dar iš paskos įtraukia
draugę/ kolegę/ kokį šeimos narį ir ima burtis į jaukius pasisėdėjimus
ar net mini bendruomenes, tai ar ne to mes visi čia žemėje susirinkom?!
Man visada atrodė labai svarbu gyvenime – paskatinti sueiti draugėn per
pozityvias, konstruktyvias veiklas, vienas kitam padėti skleistis,
augti, gaivinti savo snaudusį kūrybinį potencialą, perteikti patirtį.
Iš tikrųjų mes visi PRIE MENO, nes kūrybinė energija yra svarbiausia
energija visatoje, užkoduota visų iki vieno genetikoje. Kūryba
egzistuoja viskame, ką darome, o jei tai darome tikslingai, tai tokia
energija dar verčia kalnus ir gali gydyti. Ji tiesiog būtina mūsų
išgyvenimo priemonė.
Ir nors dabar dar vesti kursus mano galimybės
ribotos, ateis ta diena, kai vėl su bendramintėm susitiksime naujuose
mano mokymuose :*
spalio 05, 2019
spalio 01, 2019
Pasiklydusių Grybautojų Angelas
Na, o su šia atsidaro jau rudens sezonas... :)
Negaliu suskaičiuoti, kiek kartų nuo 2018-ųjų vasaros man sugrįždavo mintys prie šio atviruko idėjos, o jo ruošinys su keliom bazinėm detalėm gulėjo tvarkingai "ruošinių dėžutėje" pusantrų metų.
Jį įsivaizdavau tokį pasakišką, kad vis sudvejodavau, ar pavyks tokį padaryti, nes reikalauja laiko, o pastaruosius 2.5 metų aš imuosi projektų, kurie laiko valgo triskart mažiau... :)
...bet kažkaip atėjo ruduo, atsinešė su savimi tą vėsią, spalvingą permainų energiją su daug kūrybinio patoso, ir ėmė kilti rankos užbaiginėti seniai pradėtus, daugiau kantrybės ir laiko geriančius projektus :)
jiegi, tie projektai, ne tik daugiau išgeria, bet daugiau ir pamaitina - savo gilesniu kreatyviniu realizavimusi sielą :)
neatspėsite, kiek sluoksnių šiame atviruke - iš nuotraukų toli gražu nesimato, bet sluoksniavau tris dienas :)
juk miškai ir pasakos paprastai vienu metu savyje talpina kelis išmatavimus, kelias laiko juostas, erdves, kelias dimensijas... :)
Ir kad jose paklydus rastum vėl kelią namo... Jį nušviečia "Pasiklydusių Grybautojų Angelas" :)
Kiekvienas bent po vieną tikrai turim.
Negaliu suskaičiuoti, kiek kartų nuo 2018-ųjų vasaros man sugrįždavo mintys prie šio atviruko idėjos, o jo ruošinys su keliom bazinėm detalėm gulėjo tvarkingai "ruošinių dėžutėje" pusantrų metų.
Jį įsivaizdavau tokį pasakišką, kad vis sudvejodavau, ar pavyks tokį padaryti, nes reikalauja laiko, o pastaruosius 2.5 metų aš imuosi projektų, kurie laiko valgo triskart mažiau... :)
...bet kažkaip atėjo ruduo, atsinešė su savimi tą vėsią, spalvingą permainų energiją su daug kūrybinio patoso, ir ėmė kilti rankos užbaiginėti seniai pradėtus, daugiau kantrybės ir laiko geriančius projektus :)
jiegi, tie projektai, ne tik daugiau išgeria, bet daugiau ir pamaitina - savo gilesniu kreatyviniu realizavimusi sielą :)
neatspėsite, kiek sluoksnių šiame atviruke - iš nuotraukų toli gražu nesimato, bet sluoksniavau tris dienas :)
juk miškai ir pasakos paprastai vienu metu savyje talpina kelis išmatavimus, kelias laiko juostas, erdves, kelias dimensijas... :)
Ir kad jose paklydus rastum vėl kelią namo... Jį nušviečia "Pasiklydusių Grybautojų Angelas" :)
Kiekvienas bent po vieną tikrai turim.
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)