...Ir aš esu truputį mokytoja. Ne ta mokyklinė standartinė, nors teko dirbti ir mokykloje su mokiniais
:) Bet nuo pat jaunumės jaučiau aiškų postūmį su žmonėmis dalintis sukauptomis žiniomis (Dvyniai gi žinių kaupikai
:D),
uždegti aistrą dalykams, kuriais esu užsidegusi pati. Turbūt, kad darau
tai iš dūšios, man sekasi. Ir kai žmonės - labai skirtingų profesijų,
pažiūrų, charakterių, amžiaus – atranda iki tol pilkojoje zonoje jiems
buvusią saviraiškos sritį, tada į ją stebėti
nai
įsitraukia visa galva kaip vaikai, paskiau dar iš paskos įtraukia
draugę/ kolegę/ kokį šeimos narį ir ima burtis į jaukius pasisėdėjimus
ar net mini bendruomenes, tai ar ne to mes visi čia žemėje susirinkom?! :D
Man visada atrodė labai svarbu gyvenime – paskatinti sueiti draugėn per
pozityvias, konstruktyvias veiklas, vienas kitam padėti skleistis,
augti, gaivinti savo snaudusį kūrybinį potencialą, perteikti patirtį.
Iš tikrųjų mes visi PRIE MENO, nes kūrybinė energija yra svarbiausia
energija visatoje, užkoduota visų iki vieno genetikoje. Kūryba
egzistuoja viskame, ką darome, o jei tai darome tikslingai, tai tokia
energija dar verčia kalnus ir gali gydyti. Ji tiesiog būtina mūsų
išgyvenimo priemonė.
Ir nors dabar dar vesti kursus mano galimybės
ribotos, ateis ta diena, kai vėl su bendramintėm susitiksime naujuose
mano mokymuose :*
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą